- sukaba
- sùkaba sf. (1) KŽ, sukabà (3b) Š 1. Sut, N, [K], L, Rtr = sąkaba 1. 2. drabužio susegimas, sankaba: Čion blizgėjo visokios sagtys, storos spilkos, sukabos V.Piet. 3. = sąkaba 3: Argi būtų kokia stati sukaba tarp magnasiškumo ir tarp atsitikimų žmogaus dirgsnyse (nervuose) A1885,324.
Dictionary of the Lithuanian Language.
